Ciberžolė - natūralus priešuždegiminis antibiotikas

Naudojamos dalys. Šakniastiebiai.

Poveikis. Biologiškai aktyvios ciberžolės medžiagos, kurkuminas ir kiti junginiai, turi organinių medžiagų oksidacijos lėtinamųjų, antivirusinių, antibakterinių bei uždegimų ir grybinių ligų slopinamųjų savybių.

Naudojimas. Visų pirma, ciberžolė – tai klasikinis geltonos spalvos prieskonis, be kurio neįsivaizduojama daugelio Rytų šalių virtuvė. Tačiau ciberžolė – ne tik prieskonis. Jau seniai žinoma, kad ciberžolė turi ir gydomųjų savybių. Ji pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu, mažina artrito sukeltus ir raumenų skausmus, slopina sąnarių uždegimus, gerina kepenų ir reguliuoja virškinamojo trakto veiklą veiklą, pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis ir netgi gali naikinti vėžio ląsteles. Dėl priešuždegiminių sąvybių ciberžolė netgi vadinama stipriu priešuždegiminiu antibiotiku. Visas gydomąsias savybes ciberžolei suteikia kurkuminas – ypatingas fenolių junginys, kuris suteikia ir ryškiai geltoną spalvą. Šiuolaikinė medicina ypač susidomėjo ciberžole, kai buvo nustatyta, kad joje esantis kurkuminas pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Jis mažina uždegimą ir tynimą palaikančių medžiagų – leukotrienų ir prostaglandinų – sintezę, tokiu būdu mažina uždegiminį procesą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ciberžolė gali būti naudojama siekiant sumažinti artrito simptomus. Ciberžolė, kaip natūralus vaistas, negali atstatyti pažeistos sąnario kremzlės, tačiau gali sumažinti skausmą, sukeltą vietinio uždegimo. Uždegimą sukelia fermentai COX, o ciberžolė kaip tik ir slopina šių fermentų veiklą. Maisto papildai su ciberžole yra plačiai vartojami siekiant numalšinti artrito sukeltiems skausmams, sąnarių uždegimams, raumenų skausmams. Indų mokslininkai nustatė, kad kurkuma sumažina sąnarių skausmą bei mažina patinimą lygiai taip pat, kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir nesukelia šalutinio poveikio. Ciberžolėje gausu vitaminų C, B1, B2, B3, mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo). Ji pasižymi stipriomis antioksidantinėmis savybėmis – padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia organizmą, bei padeda išvalyti organizmą nuo jį žalojančių toksinių medžiagų. Dėl savo priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių ciberžolė puikiai tinka ir sergant kepenų ligomis. Ji saugo kepenis nuo toksinių medžiagų, skatina tulžies išsiskyrimą ir jos gamybą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, kontroliuoja cukraus, insulino ir cholesterolio lygį. Be to, ciberžolė turi antiseptinį poveikį, todėl nuo senų senovės indų medicinoje ją vartojo niežuliui, dermatitui, alerginiams bėrimams gydyti, pastos pavidalu tepdavo esant  egzemai, įkandus vabzdžiams. Taip pat yra duomenų, kad ciberžolė gali padėti netgi sergant vėžiu. Jos ekstraktas iššaukia kai kurių navikinių ląstelių žuvimą ir stabdo kraujagyslių susidarymą navike. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurių nustatyta, kad kurkuminas sumažina diagnozuotų navikų skaičių, dydį ir procentinę dalį. Taip pat, panaudojus moderniausias tyrimo technologijas pavyko užfiksuoti, kad kurkumino molekulės prasiskverbia į ląstelių membranas ir jas sutvirtina, taigi ląstelė tampa atsparesnė infekcijoms. Taigi, galima teigti, kad biologiškai aktyvios ciberžolės medžiagos, kurkuminas ir kiti junginiai, turi organinių medžiagų oksidacijos lėtinamųjų, antivirusinių, antibakterinių bei uždegimų ir grybinių ligų slopinamųjų savybių. Mokslininkai įrodė, kad geriausiai ciberžolė įsisavinama kartu su juodųjų pipirų ekstraktu. Vartojant juos kartu, įsisavinimas padidėja netgi 2000 procentų!

Šaltinis:
1. Hilary Page Self "A Modern Horse Herbal".